Visų pirma kyla labai įdomus klausimas, kodėl lietuviška knygos versija vadinasi “Ar jie tikrai valgo varles?“, o angliška (turbūt ir originalas) turi visai kitą pavadinimą – “Ar jie tikrai valgo arklius?“ Ar tai todėl, kad visgi arklys lietuviui artimesnis už varlę, ar pasirinkimą lėmė tai, kad lietuvių tarpe labiau paplitęs stereotipas apie prancūzus yra tas, kad jie valgo varles? Vienok, nepriklausomai, ką ir kokiai kiekiais jie valgo, šią knygą vertėtų perskaityti visiems, norintiems bent šiek tiek geriau pažinti šią tautą, XVIII a. garsiai ištarusiai visam pasauliu: Liberte, Egalite, Raternite.
Nuo pat pradžių, viskas, kas pasakojama apie stereotipus, kuriais užsieniečiai apdovanoja prancūzus, yra pateikiama pakankamai lengvai ir suprantamai. Nei perdėm moksliškai, kuomet tektų dar papildomai ir pagooglinti ar žinynus pavartyti, nei per daug lengvabūdiškai, įsivaizduojant, kad skaitytojas toks jau neišmanėlis, kad net elementarius dalykus jam tenka aiškinti, kaip mažam vaikui. Kiekvienas sklandantis mitas ar stereotipas yra paaiškinamas faktais bei ganėtinai “šviežiais“ statistiniais duomenimis (tikėtina, kad egzistuoja šiokia tokia paklaida, tačiau visgi…) O gale kiekvienos dalies mitas yra patvirtinamas arba paneigiamas (aišku, egzistuoja ir tarpinių variantų). Tačiau…
Visgi įdomu sužinoti, ar jie iš tikrųjų valgo varles ir arklius, ar prancūzų virtuvės yra tikrai geresnė nei anglų (kas galėtų paneigti, kad taip ir yra), iš kur atsirado beretė, ar prancūzės tikrai nestorėja ir jie visi pamišę dėl sekso, kas yra bide ir kodėl prancūzai taip mėgsta streikuoti. Dar šioje knygoje yra daug patarimų, kuriais galima pasinaudoti ir realiame gyvenime, pvz. kaip išsirinkti tikras escargot de Bourgogne, į ką reikia kreipti dėmesį renkantis prancūzišką vyną, ar reikia būtinai bučiuoti susitikus kolegas ar pažįstamus ir kaip tai daryti, kada neverta leistis į Prancūzijos pietus nenorint įstrigti kamščiuose ir dar daug kitų naudingų minčių, kaip išgyventi ir sugyventi su prancūzais. Nors tai ir ne kelionių vadovas, tačiau tikrai įspūdinga kelionė po jų istoriją, kultūrą ir Jardin Secret.
“Jei tau reikia suvalgyti varlę, geriau tai daryk iš pat ryto. O jei tau reikia suvalgyti dvi varles, geriau iš pradžių suvalgyk didesnę“
Markas Twainas (1835-1910)
Baltas ir ganėtinai šaltas pasaulis dviem žmonėms, kurie pasąmoningai nenorėjo susitikti, tačiau taip jau “krito korta“. “Taip nebūna“, verčiant knygos puslapius nuolat kirbėjo mintis. Negali juk vienam žmogui tekti tiek išbandymų ir iššūkių, turi būti kažkokia pusiausvyra tarp gėrio ir blogio, tarp kančios ir džiaugsmo. Tačiau, o kas pasakė, kad taip nebūna. Būna, ir dar baisiau būna realiame gyvenime. Tik realus gyvenimas turi skirtingas pabaigas ir dažniausiai ne tokias geras ir vilties teikiančias. Dažniausiai…