VIENAS MINIOJE

virselis-1000

Na ir pasisek tu man taip, kad jau antra knyga, kuri šiaip yra daugiau skirta jaunimui, patenka man į rankas susigundžius gerais atsiliepimais ir rekomendacijomis. Paprastai aš nelabai kreipiu dėmesį į tai, kas rašoma ant knygų viršelių apie panašumus su kitų autorių kūryba bei gautas premijas. Neretai ir ne kartą dėl to tenka nusivilti. Todėl ne Hugo ir Nebula premijos buvo tas motyvas, lėmęs dvi dienas pažinties su skaitančia ir su elfais bendraujančia paaugle.

Knyga apie knygas negali būti bloga. Knyga apie knygas negali nepatikti knygas mylinčiam ir jas skaitančiam. Visada įdomu “susipažinti“ su dar vienu skaitančius knygas, jas mylinčiu ir tiesiog pasinėrusiu į jas.  Tiesa, nereikia pamiršti, kad tai paauglės istorija, tačiau bet kokiu atveju galinti nutikti  bet kuriam, kuris jau seniai praeityje palikęs paauglysės amžių. Gal kiek nerealiai atrodo neįtikėtinais tempais ir kiekiais skaitomos knygos, kadangi kartais susidaro įspūdis, kad jos tiesiog ne storesnės kaip keliasdešimt puslapių arba Mora tiesiog meistriškai įvaldžiusi greitąjį skaitymą. Tačiau, kai nuolat susitinkai elfai, su jais tariamasi dėl savo gyvenimo sprendimų, o tavo mama piktoji ragana, kelios dešimtys nerealiu greičiu perskaitytų knygų nėra esmė. Daug daugiau klausimų kelia būtent šių mažų miško gyventojų vaidmuo mergaitės gyvenime. Kartais tiesiog sunku atskirti, kuris pasaulis dominuoja, kas čia tikra, kas pramanyta. Jeigu “Žiedų valdove“ ar “Sostų karuose“ viskas buvo aišku nuo pat pirmo puslapio, tai šiame romane pradedi dvejoti, kuom tikėti ir bandai logiškai pateisinti, paaiškinti veikėjų sprendimus, elgesį. Galbūt tai ir yra didžiausia problema, tas nuolatinis proto “įsijungimas“ ieškant viskam loginės prasmės. Na, o jei  jau ta logika vietomis paveda, tiesiog esi priverstas tikėti. Tačiau kaip bebūtų keista, tas tikėjimas nebūtais apreiškimais netrukdo mėgautis knyga.

Gal kiek keistokas jausmas apima skaitant visas tas išnašas kiekviename puslapyje. Jautiesi tarsi skaitydamas mokslinę studiją apie fantastinę literaturą. Galbūt tiems, kurie yra tikri fantastikos žanro mylėtojai ir fanatai, šie knygų pavadinimai ir gerai žinomi, tačiau daugumai, paprastai susipažinusių su Hobitu ir jo draugais be keletu pačių populiariausių fantastinių romanų,šios išnašos “nieko nesako“, o kartais net kėlia nejaukumo jausmą, kad esi per vis nugyventą savo gyvenimą perskaitęs tiek mažai knygų ir kiek daug dar turi jų perskaityti.

Bet kokiu atveju, motyvacija pasiekti šios knygos pabaigą visgi lieka. Nieko ten tokio reikšmingo neįvyksta, jokių esminių pokyčių neatsiranda (jeigu neatsižvelgti į mistinę simbolinę motinos – piktosios raganos sunakinimo sceną kapinėse).  Tačiau lieka gyvenimas tarp kitų, nors ir su elfais pašonėje. Pasaulyje tikrai gyvena tie, kurie patiks tau ir tu patiksi jiems.

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s