C’EST LA VIE

Metromanas   Kartais taip nutinka, kad vietos ir knygos sutinka viena kita. Iš anksto nieko neplanuojant į rankas paimi knygą, kuri tiesiogine to žodžio prasme nuveda į savo pasaulį ir suteikia kitokią pajautą teksto, kurį skaitai ir tuo pačiu gali savo akimis pamatyti tai, kas išguldyta knygos puslapiuose.  Ir to nereikia įsivaizduoti, tai gali tiesiog pamatyti. Tiesa, prieš tai reikia surasti.

   “Beje, būsimąja Sitė salą tais laikais sudaro šešios ar septynios salelės, kuriose vos gali pastebėti nedidukę šventyklą, keletą apvalių trobelių nendriniais stogais ir saujelę žvejų, nerūpestingai metančių į vandenį savo tinklus… Už upės, dešiniajame krante, telkšo pelkės, o vakaruose plyti labia tanki giria. Kairiajame krante vėl pelkės, o kiek toliau – pentinu išsikiškantis uolynas“.

Tiek tiems, kas istorijos pamokų metu mieliau užsiiminėjo kitais, svarbesniais reikalais, tiek tiems, kuriems Karolingų ir Merovingų dinastijų pavadinimai yra kažkur girdėti, ši knyga tikrai pateiks siurprizų ir netikėtų įžvalgų, nors ir kaip garsiai būtų šaukiama, kad istorinės knygos jau tikrai nedomina. Tiesa, teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad  tai nėra istorinė studija, o gal tai yra šios knygos stiprybė. Taip pat, skaitant šią knygą reikėtų pasitelkti ir pagalbinę medžiagą, kas šiuo atveju būtų Paryžiaus metro žemėlapis. Ir negailėti savo kojų žygiuojant šviesų miesto gatvėmis.

Kas yra Paryžius? Na, jei vadovautis galiojančiu ir labai jau papiltusiu stereotipu, tai meilės miestas. Tačiau šio miesto istorijoje meilės nėra taip jau daug ir tą miesto meilės aurą vargu ar galima kitaip pavadinti kaip tik gudriu rinkodaros triuku. Keliaujant per miestą istorijos takais ir takeliais dažniausiai gali sutikti tik begalybę šventųjų, vaikščiojančių su nukirstomis galvomis ir stebuklingai savo palaikais gydančių žmones, nuolatinius karus, epidemijas, kovą dėl valdžios, kuri, beje, buvo tokia šiurpi, kad šiandienos baisybės kai kuriais atvejais nublanksta prieš tuos kovos būdus ir metodus, kuriais vadovavosi to meto genčių vadukai, siekdami atsisėsti į sostą.

“Chlodvigo sūnus leidžia laiką žudydami sūnėnus, kurie galėtų pareikalauti savosios dallies, kariaudami tarpusavyje, kad šiek tiek padidintų paveldėtas žemes ir susitaikydami neslopstant gerosios Klotildos, liūdnosios frankų karaliaus našlės, prašymams. Paskui, kadangi reikia elgtis kaip tikriems karaliams, jie nugalabija keletą smulkių kaiminystėje gyvenančių monarchų, ryžtingai nusprendę išplėsti paveldėtų karalysčių ribas.“

Jei tikitės, kad visos tos įdomybės bus pateiktos akademine faktų kalba, teks labia nusivilti. Labiausiai pradžiugti turėtų mėgstantys subtilų humorą kai pirmą kartą perskaičius sakinį jo prasmė atsiskleidžia tik po kelių akimirkų ir priverčia nusišypsoti. Vertinu subtilų autoriaus gebėjimą net į tragiškus įvykius pavželgti su šypsena.

“Per Revoliuciją ši abatija buvo nusiaubta, o paskutinioji jos viršininkė, sena, kurčia ir akla, buvo apkaltinta “aklai ir kurčiai rengusi sąmokslą pries Respubliką“. “O, kad jis pagaliau išmoktų blaiviai mąstyti, prefektas įsako nukirsti jam galvą.“

Tačiau, kaip sako patys prancūzai – “C’est la vie“ arba “Kare ir meilėje visos priemonės pateisinamos“.  Smagių atradimų ir pasikeitusio žvilgsnio į Paryžių. Tikiuosi, kad jis nebebus tik meilės miestas.

 

NUOTRAUKOS 127

Dvidešimt aštuonios Judėjos ir Izraelio karalių statulos vaizduoja tradicinius Kristaus protėvius, tačiau Revoliucijos laikais buvo manoma, kad tai Prancūzijos karalių statulos, tad jos buvo nuverstos geležinių dalbų pagalva. 1977 m., kasinėjant Šose Danteno gatvę, dalis senovinių statulų surasta.

Karūna, dėl kurios vyko kruvini mūšiai.

Karūna, dėl kurios vyko kruvini mūšiai.

Relikvijų dėžutė, kuri paprastai keliaudavo per miestą ypatingų progų, tokių kaip epidemijos, karai, gaisrai ir kt.

Šventųjų relikvijų dėžutė, kuri paprastai keliaudavo per miestą ypatingų progų, tokių kaip epidemijos, karai, gaisrai organizuojamų eitynių procesijų priešakyje.

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s