O KĄ DARYTUM TU?

Kai as gulejau mirties pataleIš karto reiktų prisipažinti, kad jei ne Knygų klubas, greičiausiai šios knygos net nebūčiau paėmusi į rankas, o jei ir paėmusi, tikrai nebūčiau įveikusi. Iš dalies todėl, kad pats pavadinimas šiuo gyvenimo momentu tikrai nepatraukė, nors autorius tikrai žinomas kaip vienas talentinigiausių ir netgi gavusių Nobelio literatūros premiją. Bėda ta, kad mokykloje, šoliuojant per literatūros programą, šio autoriaus knygų neteko skaityti. Arba aš jau nepamenu. Nors, jei jau tikrai būčiau perskaičiusi tokį romaną, tai jau tikrai prisiminčiau.

Nesiginčiju ir tikrai nekvescionuoju rašytojo talento, tačiau sąžiningai galiu prisipažinti, kad man ši knyga netiko. Nei pradėjus skaityti, nei įpusėjus, nei užbaigus. Tiesa, pati pabaiga man buvo netikėta, bet paskui, kai geriau pagalvojau, šiek tiek pasitarėme Knygų klube, daug kas, kas skaitant kūrinį atrodė visiška beprotybė ir neadakvataus elgesio etalonas, sustojo į savo vietas. Nors negaliu tvirtinti, kad tik “kai kas“ šiame kūrinyje atrodė keista ir visiška nesąmonė. Visas kūrinys nuo pat pradžios iki pabaigos kupinas beprotybės. Nors, paskui, žingsnis po žingsnio artėjant į pabaigą, ištinka suvokimas, kad visi, be išimties, romane veikiantys asmenys, turėjo savo priežasčių vienaip ar kitap pasielgti. Visi buvo genami savų motyvų, palaipsniui ėjo į tikslą.

Galbūt šį kūrinį reiktų “išjausti“, tačiau mano proto konstrukcija visur ieškojo loginio paaiškinimo – kodėl? Kodėl galima gaminti karstą mirštančiai motinai tiesiai po jos langais? Kodėl nepaisant visų kliūčių reikia brautis per tą šniokščiančią putojančią upę ir laužytis sau kaulus? Ką reiškia mažojo kliedesiai apie “motiną – žuvį“? (gal tai aliuzija į kažką krikščioniško?) Ir kodėl tas tėvas, kuris praktiškai nei piršto nepajudino, kad jo žmona būtų tinkamai palaidota, be paliovos, kaip koks bukaprotis kartoja, kad tai jis viską darantis dėl šeimos, kad net dantų neturintis, nes viską atidavė šeimai? Kodėl ant lūžusios kojos reikia pilti cementą, o patį vargšą Kešą guldyti ant motinos karsto? Negi tarp visų šių žmonių nebuvo nei vieno sveiko proto žmogaus?  Ir kaip norėjosi, kad tas degantis tvartas kartu pasiglemžtų ir karstą, ir visi šios šeimos vargai baigtųsi.

Tokias knygas privaloma skaityti kolektyviai. Pasitariant, aptariant, pasiiaiškinant kai kurias romano vietas. Galbūt ieškant atsakymų į klausimus, kurių ši knyga užduoda daugiau nei galų gale randi atsakymų.

O ką darytum tu? Ar galėtum duoti pažadą artimui savo ir jo laikytis nepaisant kelyje atsiradusios sraunios upės, grąsinančios tave paskandinti? Ar galėtum išpildyti savo pažadus, nepaisydamas visuomenės nuomonės ir kalbų apie “blogą kvapą“ ir “laužomas moralines visuomenės normas“?  Ar išduotum savo artimą vardan to, kas tavo supratimu yra teisingumas? Ar pateisintum vieno šeimos nario visišką nepaisymą kitų šeimos narių poreikių, aklą “lipimą per galvas“, išnaudojimą savo poreikiams patenkinti? Ar tavo “pyragai“ yra svarbesni nei kitų gyvenimas?

asilaydying

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s