SPALIO NUTYLĖJIMAI

SPALIO TYLEJIMAS   Simboliška, įrašą apie spalio tylėjimus ir nutylėjimus rašyti pirmąją spalio dieną. Bet, kaip sakoma, “prisikaupė“.

Kadangi šios knygos ištraukos buvo įtrauktos į Europos literatūros nakties skaitymų programą, reikėjo gi perskaityti ir visą knygą, kad galėčiau pasitikrinti, ar skaičiau ta pačia nuotaika. Nepasitikrinau, bet knygą perskaičiau. Tikrai skandinaviška (jeigu iš viso yra toks terminas).

Nerūšiuoju knygų į turinčias tiesioginę kalbą ir į monologo pagrindu sukonstruotu siužetu.  Jei knyga gera, nereikia ir tų kalbų. O sąžiningai įvertinti šią knygą ganėtinai sunku, nes tai, apie ką rašoma, pasakojama vyro lūpomis. Ne todėl, kad sunku įsivaizduoti, jog vyrai galėtų išgyventi tokius jausmus, bet todėl, kad tie jausmai kažkokie neaiškūs, nekonkretūs.

Aš taip iki galo ir nesupratau, kokios ten jam problemos buvo iškilusios – ar tai, kad žmona netikėtai paliko taip ir nepaaiškinus, kodėl, ką blogo jis padarė, kuom buvo negeras, ar tai, kad galų gale aplankė nušvitimas, kad galbūt greita santuoka (o dar labiau – netikėta pažintis) buvo gyvenimo klaida, kad tokiu būdu jis nubraukė gyvenimą, koks jis galėjo būti – nauji nuotykiai, pažintys, netikėtumai, ar tai, kad vyriškį staiga netikėtai užgriuvo vidurio amžiaus krizė su visais jos padariniais?

“Miestas seniai nustojo būti viliojantis, nepažįstamas ir daug žadantis pasaulis, kuriame susikerta keliai ir žvilgsniai, kurį kitados smalsiai tyrinėjau pilnas jaunatviškų lūkesčių. Jis tapo mūsų, Astridos, vaikų ir mano, beveik toks pat pažstamas kaip buto kambariai ir baldai, ir aš jame galėdavau vaikščioti užsimerkęs, nors ir žinojau, kad mūsų miestas tėra vienas iš milijono kartu egzistuojnčių miestų, kuriuos pagal savo prisiminimus, įpročius ir sudužusias ar išsipildžiusias viltis susikūrė kiti jo gyventojai.“

Kas buvo tos priežastys, paskatinusios tokius ilgus, net į 235 puslapius suguldyti apmąstymus bei prisiminimus? Galbūt tai staiga prabudusi sąžinė, ar atsivėrusios akys po patirto sukrėtimo, kad pasirodo nebūna idealių ir tobulų santuokų?

Man asmeniškai, visi tie pagraudenimai ir prisiminimai visos knygos metu skambėjo labai jau taip sakant nevyriškai. Tarsi tas nesugebėjimas apsispręsti, nuspręsti, tas nuolatinis liudesys, apatija bei laukimas, kad štai staiga atsiras žmogus, kuris viską sudėlios į vietas, išspręs visas egzistencines problemas, atvirai ir aiškiai parodė, jog tas skandinaviškas auklėjimas vyrams nieko gero neduoda, o padaro nekovotojais. Aišku, sunku pasakyti, ką jau tas viskuom nusivylęs ir savo praeitį inventorizuojantis herojus, žiūrėdamas pro langus į tamsius Ežerus ir rašydamas apie Niujorko mokyklą turėjo daryti konkrečiu atveju, kadangi, kaip jau rašė klasikai “„Visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga- nelaiminga savaip“, bet bent jau kažką tai turėjo daryti, bent jau nesėdėti ir tuščiai nespoksoti pro langą. Kiek gi galima.

Nuotraukos 007      Nuotraukos 009  Nuotraukos 008

Edvardo Hoperio paveikslai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s