VIENA DVIDEŠIMT METŲ TRUNKANTI DIENA

viena diena Ačiū Dievui neatėjo į galvą mintis prieš skaitant knygą pažiūrėti filmą (nors aš niekada taip nedarau, nes nenoriu susigadinti skaitymo malonumo). Mano Ema ir Deksteris visiškai kitokie nei ekrane.

Perskaičius paties filmo anotaciją su siaubu teko suvokti, kad kai kas perdaryta iš esmės. Pakeista turbūt su tikslu, kad tingintiems galvoti nereiktų to daryti ir vargintis. Arba rašiusysis tą anotaciją visiškai neskaitė knygos. Nieko Ema su Deksteriu nesitarė ir neplanavo. Tai aiškiai pasakoma romano pabaigoje – “Tikiuosi, dar pasimatysime“. Ir susitinka jie ne specialiai būtent tą dieną. Kartais tik pasiskambina vienas kitam. Žodžiu, visiška nesąmonė su tuo filmu. Nors reikės pažiūrėti ir pasipiktinti kai kuriomis vietomis (tikiuosi, kad tokių bus).

Aišku, kodėl turėčiau piktintis, juk ne pirmas ir ne paskutinis kartas kai scenaristai sudirba knygą taip, kad žiūrintiems būtų viskas aišku jau po dviejų valandų, kad nereiktų dar kelias dienas mąstyti ir svarstyti. Juk užtenka tik žvaigždių pagrindinėms rolėms ir viskas – pats siužetas tampa nebe toks jau ir svarbus. O piktintis noriu todėl, kad kažkodėl tai man ši knyga yra pakankamai artima siužeto prasme. Tik, kad pabaiga skiriasi. Ir konkrečios dienos nėra. Todėl tas perdirbimas siužeto, jos supaprastinimas ir bet kokie pokyčiai jame, man yra svarbūs. Tačiau čia ne apie tai.

Kokia knygos esmė? Žmonės keičiasi. Ir tai ganėtinai gerai matosi kai prisirišama prie vieno kokio tai atskaitos taško – pavyzdžiui konkrečios dienos. Ir kad nebūna žmogaus gyvenime vien pakilimų. Mes banguojame kaip kardiogramos. Visomis prasmėmis, kai bus vientisa linija – nebebus mūsų.

Kaip reaguojame į tuos pokyčius? Tai priklauso tik nuo mūsų. Ir savo sprendimais koreguojame savo ir aplink esančių žmonių gyvenimus. Netgi kitų žmonių pasirinkimai įtakoja mūsų gyvenimą ir lemia tai, kokie mes konkrečiu metu esame. Jei mes nebūtume parašę vieno ar kito laiško, jei nebūtume paklausę telefono numerio, jei nebūtume nuėję į vieną ar kitą renginį? Ar mes būtume tokie patys? O gal gyventume visiškai kitą gyvenimą, su kitais žmonėmis? Gal vienas skambutis, laiškas, susitikimas ir nulemia visą mūsų gyvenimą? Gal be reikalo blaškomės visą savo gyvenimą ieškodami kažko toookio, o tas kažkas visada yra šalia. Tereikia pasistengti pamatyti.

Tai nėra banalus meilės romanas su pilnais puslapiais atodūsiu ir dialogų “tu mane myli, tu manęs nemyli“. Emos meilė Deksteriui kitokia – paleidžianti, atleidžianti, aukojanti, palaikanti ir laukianti. Laukianti kada Deksteris praregės ir pamatys ją šalia, atras ją ir suvoks, kad jos jam visą gyvenimą ir trūko, kad tik su ja jis bus laimingas. Stebėtina, kaip mes žmonės mokame apsunkinti sau gyvenimą – dvidešimt metų blaškytis tarp neaiku ko, o paskui džiaugtis tik tą trumpą laiką, kurį likimas buvo tau numatęs. O gal reikėjo paprasčiau? Sutikai žmogų, patiko, myli – būk kartu.

Kokia Deksterio meilė Emai – sunku pasakyti. Šiek tiek savininkiška, šiek tiek iš “Savaime suprantamų meilių“ serijos, šiek tiek egoistiška. Kai jam blogai, kai liūdna, nesiseka, kai neturi prie ko prisiglausti – tada Ema turi viską mesti ir lėkti pas jį (nors ne visada ji tai daro). Kai jam sekasi, kai karjeros virūnėje, kai laisvai liejasi alkoholis ir milteliai – jam gėda, kad Ema nedalyvauja jo gyvenimo šventėje ir nesuvokia, kokia ji atsilikusi nuo pasaulio. Kai jį palieka žmona, kur jis važiuoja? Ogi į Paryžių pas Emą. Kodėl? Nes žino, kad ji jį myli, kad lauks, palaikys, padės, parems, kad mylės jį ir tokį – be karjeros, be pinigų, be socialinės padėties, kad jis jai visada buvo svarbus ir brangus. Ar tai sąžininga? Ne. Ar tai gerai? Manau, kad taip. Nors ir po dvidešimt metų, visgi galų gale tarp jų niekas nestovi (karjera, žmona, draugai, pinigai) ir jie iš tikro gali džiaugtis vienas kitu. Gaila, nes reikėjo laukti dvidešimt metų, kad vienam iš jų prašviesėtų. O juk reikėjo tik žengti pirmą žingsnį.

viena diena filmas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s