GERIAU NEMATYTI

aklumas Dar viena greitai “suvartota“ knyga – lengvai ir greitai. Galbūt jautresnių nervų skaitytojams ir nelabai tiktų, tačiau tie, kurie jau skaite S.Beckett, T.Gerritsen knygas, nieko naujo ir nieko labai jau šokiruojančio ten neras. Taip pat, jei nuolat žiūrite CSI Majamis (ir kiti JAV miestai, priklausomai, ką pavyko pigiai  įsigyti televizijai) – būna ir baisesnių scenų bei siužetų.

Po keleto šios knygos aprašymų tikėjausi, kad tai bus panašu į siaubo romaną, tačiau iki siaubo šiek tiek trūksta. O trūksta tai to psichologinės įtampos, nes radau tik fiziologinius aprašymus, kuriuos sunku įsivaizduoti, nes aprašomi dalykai tokie, kad anatomiškai sunku susieti su žmogaus galimybėmis. Taip pat, man nesuvokiamos priežastys, nes kaip ir visada man iškyla toks klausimas “kodėl?“. Niekas nieko nedaro šiaip sau, viskam yra priežastys – liga, trauma, komplikuoti santykiai ir pan. O čia toks kažkoks praskridimas paviršiumi.

Dar man kai kurie charakteriai pasirodė tokie nerealūs. Kad ir tos detektyvės Lenos, kuri visada ir nuolat visiems ir viskam jautė pyktį ir priešiškumą. Prasideda dialogas, o nuvairuojamas kažkur į lankas, nes normalus, psichiškai sveikas žmogus nesugalvotų tokių atsakymų.  O ji juk dirba detektyve . Nors aš suabejočiau jos sveika nuovoka ir psichine sveikata.

Kita įdomi siužeto linija  – Saros ir Džefrio santykiai. Aišku, dėl neištikimybės jie išsiskyrė, tačiau paskui kas? Lyg ir nori būti kartu, lyg ir negali. O dorai nieko nepaaiškinta. Tokia makalynė tuose jausmuose, kad nesupranti bus jie kartu, ar ne. Nors čia ir ne meilės romanas, bet norėjosi aiškiau išreikštos tos linijos, gal tada ir ta emocinė įtampa būtų didesnė. O dabar supranti, jam ji svarbi, o jai, kaip užsispyrusiai ožkai, reikia viską neigti.

Dar, beje, tai kas parašyta ant knygos nugarėlės nelabai panašu į tiesą. Galbūt tiems, kurie skaito tik apie gėlytes ir bitutes taip, bet, kaip ir minėjau, yra daug stipresnių knygų, kurias tikrai baisu skaityti tamsoje (aišku, su įjungta lempa, kad raides matytum), kurias netgi šviesiu paros metu nejauku skaityti. Bet tikrai ne šitą knygą.

Beje, kažkur ties romano viduriu pradėjo aiškėti to maniako asmenybė. Bent jau man.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s