TOBULŲ NEBŪNA

netobulieji Tai knyga ne apie žurnalistiką ir tikrai nesutikčiau su tuom, kad pagrindinė šios knygos idėją ir mintis – besikeičiantis kasdienio turinio valdymas, pereinantis nuo dienraščio popierinio varianto į skaitmeninę erdvę ir tampantis kiekvieno vartotojo (skaitytojo) asmeniniu reikalu bei su tais pokyčiais susiję laikraštyje dirbančių žmonių gyvenimų pokyčiai. Apie tai, kaip reiktų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis formuoti viešąją nuomonę yra rašomos kitos knygos ir ieškoti jų reiktų kitose mažojo knygyno ar bibliotekos lentynose. Ši knyga apie žmones, apie tokius pačius žmones, kokie esame mes visi. Netobulus, gyvenančius su savo meilėmis, viltimis, baimėmis ir požiūriu į gyvenimą.

Knygą galima “sukrimsti“ labai greitai, nes visos tos iš pažiūros atskiros istorijos, yra tokios pagavios, įtraukiančios ir itin lengvai skaitomos. Gal todėl, kad tokios pačios istorijos galėjo atsitikti su kiekvienu iš mūsų. Kiekvienas iš mūsų gali tiek netekti draugų, tiek atrasti naujų, pas kiekvieną gali grįžti kažkada mylėtas žmogus, o galima jį  ir  prarasti, kiekvienam gali reikėti daug drąsos pakeisti savo gyvenimą ar pakovoti už savo nuomonę. Tai skaitymas, teikiantis malonumą, kai kiekviena, iš pažiūros atskira istorija, žada netikėtą pabaigą, kai tenka sustoti ir dar kartą permąstyti perskaitytą tekstą ir, galbūt, kiek kitaip pažvelgti į kiekvieną, šalia esantį žmogų. Pažvelgti kaip į atskirą istoriją.

Ir, kaip kartą pasakė E.M.Remarkas – “Gyvenimas nenusprendė iš mūsų padaryti tobulybių, tobulybių vieta muziejuje“.